Gintautas Vaičiūnas: „Visos rungtynės yra laimimos – tereikia užmaskuoti trūkumus“

Devintuoju bandymu „Riteriai“ iškovojo pirmąją pergalę, kuri leido pakilti iš turnyro lentelės dugno, aplenkti „Dainavą“ ir prieš rinktinių pertrauką įsitvirtinti devintoje vietoje. Apie įtampą, žaidėjų paieškas ir iššūkius kalbame su vyriausiuoju treneriu Gintautu Vaičiūnu. Turbūt prieš rungtynes su „Dainava“ jautėsi įtampa. Kiek nukrito akmuo nuo širdies laimėjus? Įtampą kėlė kaimynystė turnyro lentelėje – buvome įvaryti į kampą, privalėjome laimėti, nes padėtis būtų labai komplikavusis. Bet, apskritai, mano filosofija yra tokia, kad prieš kiekvieną komandą turime eiti su mintimi laimėti. Šitoje lygoje rungtynes įmanoma laimėti prieš bet kokį varžovą. Juk ir šį sezoną matome daug netikėtų rezultatų: „Dainava“ įveikė „Hegelmanus“, „Banga“ atėmė taškus iš „Kauno Žalgirio“. Todėl mes į aikštę einame tik dėl trijų taškų. Buvo akimirkų, kai komanda kilo, bet paskui sekė duobė – mažai progų, beveik nebuvo įvarčių. Kodėl taip nutiko? Su „Sūduva“ nustebinome juos taktika – buvome labai kompaktiški, jie nerado kelių. Bet vėliau varžovai mus perprato, suprato, kaip prieš mus žaisti. Norime ne tik gintis, bet ir atakuoti, o tai kainuoja. Kiekvienos rungtynės turi savo istoriją: prieš „Bangą“ neleidi atlikti smūgio iš žaidimo, bet praleidi du įvarčius po standartų; prieš „Panevėžį“ ar „Hegelmanus“ bandai gintis pozicine gynyba, bet nesusitvarkai. Pagrindinė problema – individualaus meistriškumo stoka paskutinėje atakos fazėje. Trūksta pirmo lietimo, sprendimų greičio, tikslių perdavimų. Pavyzdžiui, per vienas rungtynes atlikome 30 skersų perdavimų, bet nė vienas nesibaigė smūgiu. Tačiau džiugu, kad tokie žaidėjai kaip Arvydas (Novikovas) pastaruoju metu demonstruoja visai kitą formą – priima kamuolį, apsisuka, išveda draugą į ataką. Su „Dainava“ sukūrėme daug progų, galėjome laimėti dar didesniu skirtumu. Tikiu, kad šie pokyčiai bus tęstiniai. Pastaruoju metu starto sudėtis nuolat keitėsi. Kodėl? Priežastys įvairios. Vieni žaidėjai susirgo, kiti patyrė traumas. Pavyzdžiui, (Deimantas) Rimpa prieš „Bangą“ sužaidė labai geras rungtynes, bet vėliau negalėjo rungtyniauti. (Meinardas) Mikulėnas turėjo problemų, Milanas (Rutkovskis) dabar irgi iškrito. Be to, turime daug naujokų, todėl neišvengiamai vyksta rotacija ir ieškojimai. Kaip jums gali pagelbėti rinktinių pertrauka? Ji duoda daugiau laiko persimodeliuoti taktiškai, naujiems žaidėjams geriau įsilieti, išanalizuoti klaidas. Be to, yra galimybė išsigydyti mikrotraumas. Tai tikrai teigiamas dalykas. Kokios mintys apie ketvirtąjį ratą? Kiekvienas taškas bus labai svarbus. „Dainava“ irgi pasipildė neblogos kokybės žaidėjais, jie taip pat rinks taškus. Todėl mums reikės kovoti dėl kiekvienų rungtynių, žingsnis po žingsnio. Bet aš komanda tikiu – taškų tikrai surinksime. Kaip žaidėjai reagavo į pirmąją pergalę? Visi išsiilgę pergalių. Šį sezoną jų turėjome labai mažai, todėl tai buvo didelis pasitikėjimo savimi pliūpsnis. Dirbame daug ir sunkiai, turėjome daug iššūkių, kurių paprastas žiūrovas nemato. Gal kitas kolektyvas būtų sugriuvęs, bet mūsų komanda nė vienose rungtynėse nebuvo pasidavusi ar nemotyvuota. Jei pralaimėdavome, tai dėl varžovų aukštesnio meistriškumo ar savo klaidų, bet ne dėl nusiteikimo stokos. Ar galima palyginti komandą sezono pradžioje ir dabar? Nemanau. Motyvacija visada buvo. Problemos atsirado labai anksti – sužaidus vos kelis turus, išvažiavo beveik visas startinis vienuoliktukas. Reikėjo gyventi nelengvame emociniame fone, daug kalbėti ne apie futbolą, o apie kitus dalykus. Dabar dar daug reikia kalbėti apie kitus dalykus ar vis tik jau pagrindas yra futboliniai reikalai? Tenka kalbėti ir apie kitus dalykus, bet džiugu, kad yra žmonių, kurie stengiasi spręsti situacijas, o mes tikrai nesame palikti likimo valiai.